Būties Knyga

 

” Būties knyga yra giliai simboliška, todėl jos negalima aiškinti pažodžiui- aiškino Šri Juktešvaras. – Jos gyvenimo medis yra žmogaus kūnas.  Stuburo smegenys yra lyg apverstas medis su žmogaus plaukais vietoje šaknų ir aferentiniais bei eferentiniais nervais vietoje šakų. Nervų sistemos medis duoda daug malonių vaisių,arba vaizdo, garso, skonio , uoslės bei lytėjimo pojūčių.”

 

Gyvatė simbolizuoja susirangiusią stuburo energiją, stimuliuojančią lytinius nervus. Adomas yra priežastis , o Ieva yra jausmas.Kai jausmus (arba Ievos sąmonę) žmoguje užvaldo lytinis instinktas, jos priežastis (arba Adomas) irgi pasiduoda.

Dievas sukūrė žmogų Savo valios jėga materializuodamas vyrą ir moterį. Naujai rūšiai jis suteikė galimybę daugintis „tyru” arba dievišku būdu. Dievo apraiškos per individualią sielą iki tol buvo ribotos tik gyvūnais , suvaržytais instinktų ir stokojančiais pilno mąstymo galimybių, todėl Jis sukūre pirmus žmogaus kūnus simboliškai vadinamus  Adomu ir Ieva. Jiems kaip palankią evoliuciją Jis perdavė sielą, arba dievišką dviejų būtybių esmę. Adomo, arba vyro, asmenyje dominavo protas. Ievos, arba moters, asmenyje  – jausmas. Tokiu būdu buvo parodytas dualumas, arba poliariškumas, sudarantis fenomenalių pasaulių pagrindą. Protas ir jausmas danguje teikia bendrą džiaugsmą tol, kol žmogus proto neapgauna išdavikiška gyvuliškų polinkių energija.

Taigi žmogaus kūnas nebuvo vien gyvulių evoliucijos pasekmė, o buvo sukurtas specialiai pagal Dievo norą.Gyvuliškos formos buvo per grubios visam dieviškumui išreikšti; žmogui buvo suteikti beribiai protiniai gabumai – tūkstantlapis smegenų lotosas – ir slapti centrai nugaroje įžvalgai stiprinti.

Pirmoje žmonių poroje dominuojantis Dievas, arba Dievo sąmonė, patarė jiems džiaugtis visais savo jausmais, bet nepiktnaudžiauti lytėjimo jausmu. Tokiu draudimu buvo norėta išvengti per didelio dėmesio lytiniams organams, kurie įpainiotų žmoniją į išorinį gyvulišką dauginimąsi. Perspėjimas neatnaujinti pasąmonėje glūdinčių gyvuliškų instinktų nebuvo išklausytas. Adomas ir Ieva atnaujino grubų dauginimąsi, todėl prarado tikrojo žmogaus prigimčiai būdingą dangiškąjį džiaugsmą.

Žinios apie gera ir bloga siejasi su kosmine dualistine prievarta. Netinkamai pritaikęs protą ir jausmus – Adomo ir Ievos sąmonę- žmogus pateko į majos įtaką ir prarado teisę įžengti į dangišką dieviškos nepriklausomybės sodą. Kiekvieno žmogaus pareiga savo „tėvus” , arba dualistinę prigimtį, iškeisti į tobulą harmoniją arba rojų.”

„Jogo Autobiografija”  Paramhansa Jogananda 1946m.