Suvokimo lygiai

Į procesą orientuotas darbas su kūnu ir judesiu – tai visa apimantis požiūris, kur  realybė traktuojama kaip būtybė, sudaryta iš trijų skirtingų lygių.
Dažniausiai  kreipiam dėmesį į mūsų akivaizdžią materialią sutartinę realybę.

Sutartinė akivaizdi realybė – mūsų kasdieninė realybė, dėl kurios susitarėm. Susitarę gyvenam visuomeninį gyvenimą: faktai, objektyvios patirtys, daiktai, kurie yra suskaičiuojami. Štai yra trijų lygių realybės suvokimo pavyzdys. Žmogus, kuriam skauda galvą puikiai iliustruoja kiekvieną lygį:
• Žmogui skauda galvą : „ Man skauda galvą, aš išgersiu aspiriną, kad praeitų skausmas“  Šis lygmuo daugiausiai dėmesio skiria išgydymui, greitam simptomų pašalinimui.

Svajų erdvė-  „Dreamland“ – mūsų subjektyvios patirtys, sapnai, fantazijos, svajonės, nesąmoningi signalai, pasikartojantys ženklai erdvėje, gilūs pojūčiai, momentai, kurie mus sutrukdo, nežymūs kūno simptomai.

Yra didelis patirties suvokimo skirtumas tarp dviejų žmonių, išgyvenančių tą patį simptomą.
• Žmogus patiria galvos skausmą, kaip spaudimą ir kažkaip jis turi tą galvą pakreipti,kad jos neskaudėtų. Naktį jis sapnuoja didelį baubą spaudžiantį jį, kuris atspindi  panašią fizinės realybės patirtį – spaudžiantį skausmą.
• Žmogus gali padidinti šią patirtį, kad dar labiau išsiaiškintų,ką jam sako šis skausmas. Kai žmogus padidina savo galvos iškreipimą, spaudimą ar skausmą, supranta, kad tai turi daug galios, jėgos. Galios simbolis tampa baubas- tai kas nemalonu ir nejauku. 

Įdomu, kad dažniausiai galvos skausmo akivaizdoje žmogus jaučiasi silpnas, o čia atrasti galios ir ją suvokti yra neįprastas fizinei realybei reiškinys, neįprasta mūsų sutartinei realybei.  Fizinėje realybėje skausmas- yra silpnumas, svajų erdvėje skausmas  suvokiamas kaip jėga.  Jėga, kuri gali tapti sąjungininke, su kuria galima kalbėtis ir „susitarti” , paklausti , ko jai reikia. Suvokti signalą, kaip pagalbą. Gal kūnas nori pailsėti? O gal jam reikia tokios „baubiškos” jėgos, kad išsijudintų iš įprastų savo veiksmų? Čia išdidintas skausmas tampa tam tikra būtybe, tarsi kitas asmuo, su charakteriu ir savo būdo bruožais. Taip galima atsiskirti nuo fizinės faktinės realybės ir truputėli perkelti mintis ir pasižiūrėti,kaip minčių ir požiūrio pokyčio dėka keičiasi kūne simptomai.

Esminis realybės suvokimas – tai Tao, kuris negali būti išreikštas žodžiais. Tai patirtis prieš kažkam nutinkant. Tai kaip neaiškios intuicijos, jausmai ,pojūčiai, kuriuos sunku atpažinti ar apibūdinti. Tokie jausmai, kuriuos sunku sudėti į žodžius (prieš verbalizacija) . Tai jautrumo sritis, iš kurios viskas kyla, tai energetinių apsireiškimų erdvė. Tai ta būsena, kai dar nesuvokiam savo pakitusios būsenos, bet būsena jau keičiasi. Prieš įvardinant tokią realybę galima savęs  paklausti, kokia yra artimiausia patirtis šio  pokyčio ar intuicijos?
Kai galime susijungti su mūsų jautriąją savastimi, patenkame už mūsų normalios asmenybės ribos į tą lygmenį, kur viskas yra susiję. Mūsų spontaniška patirtis yra kažkaip susijusi su Visata. Esmė turi daugybę vardų kiekvienoje kultūroje ir dvasinėje tradicijoje: tai kaip sapnavimas aborigenų kultūroje, „Tao, kuris nepasakomas“ yra Taoizme ir Didžioji Dvasia Amerikos indėnų kultūrose.

Pirmapradė išmintis neturi dualumo, čia vyksmas vyksta iškarto vienu metu dabartyje, praeityje ir ateityje. Apsireiškimas – tarsi vientisa srovė: nėra nei blogo skausmo, nei gero atsipalaidavimo.
• Jausdamas labiausiai subtilią patirtį ir patirdamas spaudimo galią, šis žmogus surado centruotumo ir tvirtumo pojūtį giliai savo viduje. Tai yra buvimo esmėje patirtis.
Kaip Mindels sako savo internetiniame puslapyje: „ Ši gyvenimo erdvė kartais gali būti juntama kaip subtili atmosfera aplink žmones, įvykius ir mūsų žemės vietas. Esminis lygis turi kvantinę išsilydžiusią savybę ir kosmologinį, laiko erdvės ar gravitacijos patyrimą.“
Viena iš galimų nušvitimo sąvokų yra sinchroninis aiškumo vertinimas ir esmės sąsajų suvokimas, būnant sąmoningu ir suvokiant visas jos dalis.
Sutartinė – aikivaizdi realybė, Svajų realybė ir Esmės realybė gali būti suvokiamos kaip paraleliniai pasauliai sinchroniškai veikiantys vieni su kitais. Jie bendradarbiauja ir neturi priežasties – pasekmės santykio. Tai vyksta netgi jei mes esame linkę kreipti dėmesį tik į vieną kurią nors realybės erdvę. Į procesą orientuotos judesio terapijos darbe mes kreipiame dėmesį į lengvą judėjimą tarp šių pasaulių. Tai – lengvas judėjimas tarp kūno jungiamųjų audinių fizinėje realybėje, tarp sąmonės jungiamųjų momentų laike. Tai – žmogaus erdvės momentai, kai dinamiškai keliaujama iš emocijų į mentalinį lauką, iš mentalinio į emocinį, iš emocinio į astralines erdves. Viskas galiausiai susijungia ir nebelieka dualumo, žmogaus esatis ir jo aplinka tampa vientisumo reiškiniu.
Pagrindinė į procesą orientuoto kūno judesio suvokimo esmė yra išlikti sąmoningai ir priimti šiuos tris lygius netgi jei negalime nei viename likti per ilgai. Mes įeiname ir išeiname iš tos realybės ir pamirštame, negalime netgi aiškiai atskirti konkrečių būsenų. Tai tarsi šokis, kai mes pažįstame save ir bandome pažinti kitus. Žinojimas apie tris realybės suvokimo lygius ir jų išgyvenimas ar sugebėjimas įeiti į tas būsenas gali atnešti į mūsų kasdieninį gyvenimą daugiau prasmės ir gyvybingumo.