Žaidimas terapijoje

Aš nepriklausau jokiai teorijai „jungistinei, froidinei ar geštaltinei”.  Labiausiai man artima teorija yra iš somatinės psichoterapijos. Ir šioje teorijoje  yra ribos, nes patiriu savimi, kad mūsų kūnai yra subtiliųjų kūnų sutankėjimas.

Įsidemėti: kiekvienas įrankis prastas jeigu ir meistras prastas. Taigi gali būti pačios blogiausios technikos, bet gero meistro rankose jos suveikia. Gali būti pačios tobuliausios technikos ir metodai, bet prasto ir nejautraus meistro rankose viskas byra.

 

Savo terapijos kelyje siekiu meistrystės

Mano praktika prasideda prieš 11 metų. Nuo dvasinių praktikų paieškų ir taikymo kasdienoje. Pradžia Reiki – japonų savigydos menas. Dabartiniame „dvasiniame turguje” tai tapo pigus pavadinimas ir jau tų „Reiki” atsirado begalo visokių, taigi kanalas gali būti ir išsikreipė. Nepaisant nieko , aš jaučiu Japonijai ypatingą ryšį ir buvimas tenai mane praturtino visam gyvenimui ir aš džiaugiuosi esanti Reiki Meistrė. Šią technika naudoju nebent labai ekstra atveju.

Kitas savižvalgos būdas- Kryja joga. Šios meditacijos ir meistro Šankaranda Giri visada lieka ir liks manyje , širdyje. Iš šių meditacijų ir patyrimų atėjo įstabūs ženklai ir neįtikėtini įvykiai susiję su Dzogčeno praktikomis ir Mokytoju Lopon Tenzin Namdak.

Su Mokytoju atsiskyrimuose ir griežta disciplina keliavome į visas stebėjimo (vipasana), objekto stebėjimo (shinė), Saulės stebėjimo ir kitas slaptas praktikas. Aš ir toliau keliauju, vis labiau patikėdama  savo įžvalgomis ir intuicija.

Aš skraidžiau iki nušvitimo ir atgal :D,  o mano fizinis kūnas buvo paliktas tarsi kaip papildoma mašina Žemėje. Ir šį savo kūną aš visaip niokojau valgymo sutrikimais labiausiai ir neapykanta jai.

Su individualia terapija (jungistine pakraipa) protas mano gavo  vidinių žinių ir vidinių patirčių integruotų į gyvenimą. Su Judesio Terapija (Linda Hartley ) mano kūnas pradėjo kalbėtis..aš kalbėjausi su juo..Ir stebėjausi kiekviena savo ląstele. Tai man buvo ir yra atradimas!

Man kūno reikia, kad suvokčiau save kaip moterį, kaip šios Žemės gyventoją, kad suvokčiau savo realius blokus ląstelių lygyje.

Ir dar dabar stebiu ir patiriu šį stebuklą – mano kūnas yra visų subtiliųjų kūnų sutankėjimas.

Eksperimentai

Tai štai – visas kokteilis, kur aš manau terapijos turtingumas čia ir prasideda.Kad ir kokia būtų protinga technika, ji turi būti holistiniu pagrindu paremta. (holistinis- whole- visas- visuma)

Kai žmogus ateina, aš dažnai nežinau, ką mes darysime. Ir kai tai pripažįstu , būna pradžia. Pradžia technikos- mes eksperimente, mes esame naujame ryšyje.

Kitas momentas – aš leidžiuosi į vedimą, į kelionę kuri gali visaip pasibaigti. Aš leidžiuosi jaustis saugiai nežinomybėje ir tai dalis eksperimento. Man ne visada pavyksta  saugumo jausmas, dėl to esame kartu pokalbyje ir kuriame jaukumą.

Toliau aš einu į stebėjimą- liudijimą. Ir šią akimirką mes arba susitinkame arba ne.  Ir aš klausausi balso, kūno, žodžių, savo kūno, savo erdvės, kaip mano kūnas erdvėje jaučiasi. Ir klausiu savęs: Ką aš savyje jaučiu būdama šalia?.

Tiesos momentas. Aš tiesoje su savimi. Ką aš galiu, ko negaliu. Yra ką aš galiu padaryti ir pabandyti..yra ko aš nežinau ir negaliu. Jei ateina impulsas žaisti:

Žaidimo momentas. Vaidiname, eksperimentuojame…tarsi nerimtai bet ir rimtai, tarsi juokinga, bet ir ne visai. Ir iš žaidimo man ateina daug informacijos.

• Žaidimas vaidmenimis, žaidimais vaizduote, žaidžiame, kad labai rimtai vaikštome, žaidžiame,kad taip viskas rimta ir iš to rimtumo padarome didelį susiraukšlėjusį burbulą.
• Perdėtai pažiūrime į situaciją, padarome ją didelę tarsi visas pasaulis. Ją vaidiname ir iš to išeina didelė karikatūra.
• Padarome skausmą objektu, duodam jam vardą ir spalvą. Ir leidžiamės į begalinės fantazijos keliones, kur fizinė realybė persipina su subtilia realybe.

Kaip juostų raštai pinasi vienas per kitą, nuo rimtumo iki juoko.  Tame „nerimtume” atsiranda krislas išminties ir atsipalaidavimo.

Tai man nauja,  nes aš taip rimtai į viską..o staiga pradedu eksperimentuoti , ir mano rimtumas ” šuniui ant uodegos nueina” 🙂

Kartais aš pametu terapijos normatyvus ir čia galiu laisvai prisipažinti,  nukeliauju ten,kur vyksta subtilusis vedimas. Dėl to labai vertinu ilgalaikius ryšius, jie tarsi papuošalų skrynelės – atsiveriantys lobiai abipusiai ir man nebereikia vaizduoti „tobulos” terapeutės, aš galiu dalintis savimi viskuo ką patiriu. Tai yra tas vienas brangakmenis,kuris įvyksta ilgalaikiame ryšyje.

Ir aš pastebiu, kai jaučiasi saugumo erdvė, atsiveria gijos ir vyksta ,tai kas vadinasi stebuklu- gyjimas.

Pamąstymai : Jeigu pilnai žmogus įsikūnytų su visomis savo subtiliomis erdvėmis į Žemę, mes  būtume stiprūs, nepažeidžiami neigiamų įtakų ir nepajungiami į visokias siurbiančias sistemas. Jeigu pilnai patirtume visų savo kūnų buvimą- fizinio, emocinio, mentalinio, astralinio, karminių, visų lygių buvimą šią akimirką tuomet tai ir būtų pilnatvė, tai ir yra Kūrėjo Absoliuto suteikta valia ir dieviška galia.

Aš įsileidžiu spontaniškumą ir tai yra žaidimo dalis.